Advento vainikas.

Grupėje „Pelėdžiukai“ adventas atėjo tyliai – su eglišakių kvapu, mažų rankyčių šurmuliu ir šviesia laukimo nuojauta. Vaikai pynė vainiką lyg pasaką – įpynė į jį savo juoką, susikaupimą ir tikėjimą stebuklu.

Kiekviena šakelė rado vietą, kiekviena uogelė suspindo tarsi maža žvaigždė. O mokytojos balsas, pasakojantis apie šviesą ir gerumą, apgaubė vaikus tylia ramybe.

Ir štai – vainikas sužibo. Ne tik išorėje, bet ir vaikų širdelėse. Nes Kalėdos pirmiausia ateina ne į namus – jos ateina į širdį.