Birželio 30-osios rytas prasidėjo ypatingai – nuo pirmųjų spindulių ore tvyrojo šventinė nuotaika, o širdyse – virpėjimas ir jaudulys. Tą dieną Pelėdžiukų grupės septyni ugdytiniai žengė simbolinį žingsnį iš vaikystės pasaulio – į naują, dar nepažintą, bet viliojantį mokyklos etapą. Tai buvo jų Išleistuvių diena.
Šventė vyko V.Kozakevičiaus laisvalaikio ir sporto centre – čia skambėjo dainos apie draugystę, svajones ir žvaigždes, kurios lydi tamsoje. Pasipuošę vaikai žengė į priekį – rimtai, bet su šypsenomis. Mažieji deklamavo eilėraščius, dalijosi prisiminimais, o tėvų akyse sužibo ašaros – ne iš liūdesio, bet iš dėkingumo: už pirmuosius žingsnius, pirmąsias raides, pirmąją pažintį su pasauliu.
Tai nebuvo tik koncertas – tai buvo simbolinis perėjimas. Paskutinė stotelė jų darželinėje kelionėje. Mokytojų žvilgsniuose – tylus palydėjimas ir pasitikėjimas: „mes tikėjome jumis nuo pirmos dienos.“ Šventės kulminacijoje – diplomai, apkabinimai, šypsenos ir šilti žodžiai, lydintys į naują gyvenimo etapą, kuriame lauks skambutis, suolas ir pirmoji abėcėlės raidė.
Po šventės – išvyka į Kauno zoologijos sodą. Čia vaikų laukė nauji atradimai: liūtų riaumojimas, beždžionių išdaigos, spalvoti papūgų sparnai ir smalsumo kupinas šurmulys. Zoologijos sodas tapo gyva pasaka, kurioje kiekvienas garsas ir vaizdas kėlė nuostabą. Tarsi gamta pati būtų atvykusi pasveikinti šiuos septynis drąsuolius.
Pelėdžiukai išskrido. Bet jų šaknys liko – mokytojų širdyse, draugų prisiminimuose, vaikystės piešiniuose. Jie paliko mažą, bet tikrą pėdsaką. Nors ši diena buvo atsisveikinimo, joje alsavo nauja pradžia – šviesi, viltinga ir kupina svajonių.
